Pelkėms pažinti ir pagerbti...

Onutė Grigaitė. Čepkeliai

    Marcinkonyse jau tapo tradicija paminėti Pelkinių vietovių dieną – dailininkų parodomis, susitikimais su moksleiviais, apsilankymu raiste. Šiemet, vasario 1 dieną, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio rezervato darbuotojai susirinko Čepkelių rezervato lankytojų centre pasidalinti vieni su kitais savo žiniomis, padiskutuoti ir tiesiog pabūti drauge. 
    Čepkelių lankytojų centre surengėme „pelkinės“ literatūros parodą. Joje galima pamatyti pirmąją pasaulyje monografiją apie Aukštumalės pelkę, išleistą 1902 m., rusiškus atlasus durpių botaninei sudėčiai apibūdinti, švedų, norvegų, vokiečių kiminų apibūdintojus, pasakas apie pelkes ir t.t. Ant stalo puikavosi ir kiminų kauburėliai, tarp jų ir labai reto Vulfo kimino, į kurį įsižiūrėti ir pasistengti atrasti, bevaikštant po drėgnus eglynus, paragino rezervato botanikė dr. OnutėGrigaitė.
    Čepkelių rezervato geografas Gintautas Kibirkštis mus supažindino su Čepkelių ir aplinkinių pelkių susiformavimo raida, savitu vandens režimu. Rezervato inspektorius Eugenijus Anisimovas įspūdingų paties darytų nuotraukų dėka perteikė paprastai sunkiai pastebimų mikrodrugių – mažųjų gaubtagalvių gyvenimą. Dzūkijos nacionalinio parko gamtos paveldo skyriaus vedėjas dr. M.Lapelė atskleidė pelkių įvairovę ir jų svarbą ekosistemų stabilumui bei klimato atšilimui. Taip pat jis pažymėjo Ramsaro konvencijos, įteisinusios šlapžemių apsaugą, reikšmę. Šios konvencijos pasirašymo diena –vasario 2-oji ir tapo pasauline pelkinių vietovių diena. Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas dr. Eugenijus Drobelis parodė unikalius paties filmuotus vaizdus apie vandeninių strazdų, tetervinų ir kurtinių gyvenimą ir juos pakomentavo. 
     Klausimų nestigo visiems pranešėjams, vyko gyva diskusija. Šventinė nuotaika gaubė visus. Manyčiau todėl, kad sužinojom, pamatėm, pažinom daugiau, o gal ir todėl, kad iš naujo atradom, jog gera būti pelkių kaimynais.
Daugeliui netikėtas atradimas buvo ir šios žinomo lietuvių filosofo Antano Maceinos eilės, kurias jis rašė Antano Jasmanto slapyvardžiu.

    Kreivos pušys. Viksvos. Balos.
    Dumblinas vanduo ir šėmas.
    Lūžta šakos atsirėmus.
    Kyši lelija išbalus.
    Kreivos pušys. Balos. Balos.
    Dumblinas vanduo ir šėmas.

    Čia tą vieną šokam šokį-
    Nuo kupstelio ant kupstelio.
    Niekas negrindė čia kelio,
    Niekur jo nė neieškoki.
    Tik tą vieną šokam šokį.
    Nuo kupstelio ant kupstelio. (Eilėraščio „Pelkės“ ištrauka)

Atgal